Naujas darbas

Po "sėkmingo" Regitros egzamino, pradėjau ieškoti darbo... Pakeliui į darbo biržą sutikau Jaunių. Vaikinas nieko, tik nenorėjo sakyti, kur augęs, - spėju nelabai didžiuojasi savo vaikyste. Na ir iš elgesys, - gauna mašinas bet kur ir bet kokias (tikrai ne nuomoja). Eismo taisyklių arba nežino, arba laisva ranka nesilaiko...
Vis dėlto jaunuolis yra geros širdies, - ne kartą man šiandien padėjo. Visų pirma abu nusprendėm pradėti tą patį darbą (žvejyboje), jis primygtinai pasisiūlė nuvežti iki darbovietės, tada kartu važiavom valčių posto link.
***
Darbe turėjau incidentą, todėl nuo čia pasakoju, tik ką man pasakojo...
***
Bevažiuojant į darbo vietą atsitrenkiau į sunkvežimį (praradau budrumą ar staigiai užstabdė, - žodžiu kaltas aš). Tada išlipau atsiprašyti ir susitarti su vairuotoju, bet tas pasitaikė labai piktas, pradėjo mane vytis ir ketino prilupti. Bet kadangi aš pora metų lankęs kovos menus, tai nesunkiai išvengiau to lėtapėdžio riebalais apaugusių rankų mostų. Galiausiai bėgdamas jį kažkaip užkliudžiau, o gal jau ir užkniso, tai jį pastūmiau... Tada iš paskos laukę žmonės galiausiai neteko kantrybė ir pradėjo važiuoti. Nepamatę parkritusio asmens net kelios transporto priemonės pervažiavo vargšeliui per galvą.
Greit šokau į mašiną važiuoti, o į tą laiką visoje scenoje įvyko baisus chaosas:
Sunkvežimį, į kurį atsitrenkiau nuvarė kažkokia ponia, visos mašinos kaip paklaikusios iš sankryžos pasišalino... Pasišalinom ir mes.
***
Paskubomis atvykom į žvejybos vietą. Pakalnėmis važinėjo kitas automobilis, draugui Jauniui parodžiau, kas čia per manieros. Iškviečiau policiją ir bėgdamas pasižiūrėti iš arčiau netyčia paslydau ant tiltelio ir pradėjau skęsti... "AŠ NEMOKU PLAUKTI!" – Spėjau kažkuriuo metu išrėkti... Kaip vėliau pasakojo, kad Jaunius kažkaip mane ištraukė, vėliau atvažiavo greitoji, gaivino, prijungė prie gyvybę palaikančių medicininių prietaisų ir nuvežė į skubios pagalbos skyrių.
Operacinėje darė operaciją, siurbė vandenį iš plaučių ir gaivino elektros šoku. Mane vos pavyko atgriebti, tačiau apatinės kūno dalies taip ir nejaučiau... Paskyrė reabilitacijos mažiausiai dvi savaites. Išskyrė vežimėlį. Draugas Jaunius mielai sutiko padėti ir nuvežė iki sanatorijos. Ilgesingai atsisveikinom tarsi paskutinį kartą. Tačiau jei Dievas duos, dar susitiksim. Nuo to laiko ir gydausi, - bandau atgauti gebėjimą vaikščioti.